sugadijimas

×sugãdijimas sm. (1) → 2 sugadyti 1: Kas iš to sugãdijimo, kad vėl pjausis Vvr. | refl.: Nenori nei girdėt apie susigãdijimą Ėr. Susigadijimo surašas (kontraktas, taikos sutartis) R. \ gadijimas; sugadijimas